įręžti

įręžti
įrę́žti, įrę̃žti, -ia, į̃ręžė 1. tr. įtempti, atstatyti: Arklys, nugarą ištiesęs, krūtinę įręžęs, šoko su vežimu pakalniui Blv. | refl. tr.: Ans, sprandą įsiręžęs, pryš mane krokt [ėmė] MitI78. Ponas, įsiręžęs pilvą, žiūri, ant ežios atsistojęs Žem. 2. refl. 267, , Vrn įtempti jėgas, įsitempus atsilošti, atsispirti: Įsirę́žęs (įsireižęs) velka, dirba J.Jabl. Traukia jautis, ašvienis įsirę́žęs, t. y. pasistarinęs, kuprą išmetęs, galvą išstatęs J. Ko čia taip įsirę́žei kaip arklys, prieš kalną vežimą traukdamas? J.Jabl. Insrę́žiau kap arklys i šienaunu Dglš. Įsiręžiau ir patraukiau Kp. Vyrai jų kviečius įsirę́žę pjauna J.Jabl. Kad pjauna, tai pjauna vis įsirę́žęs Trg. Kasiau pamatams duobes įsirę́žusi Grd. Ravė[ja] bobos įsirę́žusios Krš. Dirba vyras įsirę́žęs visą dieną Paį. Ka pjausto lapus įsirę́žęs! Krš. Tiesas įsirę́žęs, nenor susirietęs būti Šv. Kurgi tau – tokį vežimą prikrovė: arklys insręžęs net, led tęsia Skdt. Kai jaučias įsirę́žia, tai neik artyn – gali įdurt Š. Bet tas jautis tiktai vis įsiręžia, kai jam sukerta LTR(Sln). Eina įsirę́žus Prk. Žiūrėk įsiręžęs, nežiopsok 97. Vyrai įsiręždami į ratus velka tokius maišus, lyg tai būtų ne maišai, tik duknų įpilalai Vaižg.refl. įsispyrus, įsitempus įsikibti: Kap insìręžė gaspadorius žu uodegos vilku! Rod.refl. [i]išsitiesti, atsilošti: Javus savo pasilenkusys nuo pat žemo nupjauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus įsiręžusys pjauna, aukštus ražus palikdamys S.Dauk. 3. refl. Q241 išsitempti, atversti galvą, įsispręsti rankomis į šonus (didžiuojantis): An arklio užsėdęs, joja įsirę́žęs per miestą Jrk98. Įsiręžęs šonuose stovi Db. Greta Mineikienės sukėsi dar didžiau, nekaip paprastai, įsiręžusi Irena, aiškiai didžiuodamasi savo augalotu liemeniu Pt. 4. refl. pakrypti, pasvirti, išlinkti: Sienos įsirę̃žę, kreivos Slm. \ ręžti; atręžti; įręžti; išręžti; paręžti; persiręžti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • įrėžti — 1 įrėžti 1. tr. R293,344, Sut, K, Š, DŽ įpjauti, įbrėžti: Įrėžiau į skūrą negerai J. Žievė peiliu įrėžtà DŽ1. Į kailio kampiuką įrėžia, jei pametei [žymę] – ir prapuolė kailiukas Grz. | refl.: Tarp jo antakių įsirėžė statmena raukšlė rš. ║ refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įrėžti — vksm. Šakà įrėžė mán véidą, į véidą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įręžti — vksm. Ji̇̀s váikščiojo sprándą įręžęs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įrėžtinis — įrėžtìnis, ė adj. (2) įrėžtasis: Dirbami taip pat ir įvairių daiktų paveikslai – įrėžtiniai, iškilūs ar įlenktiniai rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpjauti — 1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjauk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas ... inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjauk man rankos Š. Inpjauta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjauta buvo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėžti — 1 aprėžti tr., aprė̃žti, ia, àprėžė 1. Š apipjauti, apkirpti: Atskrabas aprėžk dėl naginių vaikams J. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti) N. | refl. J. 2. kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėžti — 1 atrėžti 1. tr. R38, N, Š, DŽ atpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: Atrėžk drobės, tai pasiūsiu marškinius Nč. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrėžta, turėjau imt Srv. Atrėžk man aršiną gelumbės Rk. Atrėžė stuomenuką LTR(Ldvn). Atrėžęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atręžti — 1. tr. atversti atgal, atlošti: Atręžė aukštynieką, net šonakauliai anlinko Prng. Vėžius gaudant reik imti už nugaros: vėžys neatręža antraip kojų – kybaruoja, bet atręžti negal Ggr. Galvą laikyti daug neatręžus į aukštą brš. | refl.: Lepečkojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brikstelėti — brìkstelėti, ėja ( i), ėjo 1. tr. su peiliu, skustuvu kiek įrėžti: Brìkstelėk peiliu ir nupjausi siūlą Ds. 2. intr. kiek suduoti, kirstelėti: Brìkstelėk dar ir sarčiukui Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gvintrėžis — ×gvintrėžis sm. LL45 prietaisas gvintams įrėžti, daryti, sriegpjovė …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”